Na štai ir viskas!!! Prabėgo jau 40 dienų....(aišku, dar neskaitant rytojaus, bet vis tiek, nei vakar, nei šiandien, nei rytoj nebebus, kas nufotografuoja, tai jau ir sakau, kad pabaiga...)
Kaip man sekėsi??? Čia reikėtų Jūsų paklausti - kaip man sekėsi? Ar pavyko įdomiai atrodyti tik su 40 drabužių? (žinau, kad kitiems 40 tai jau yra labai daug, bet prisiminkime, kad prieš pradedant šį eksperimentą, man tai atrodė be galo mažas skaičius...)
Šiaip iš savo pusės galiu pasakyti, kad dėkoju Dievui, kad jis pakišo man šią mintį į mano galvelę...Pradėjau šį eksperimentą tikėdamasi išmokti įvertinti tai, ką turiu, ir su viltimi, kad išmoksiu taupyti bei atsikratysiu savotiško gobšumo, kad man būtinai kas mėnesį reikia įsigyti kažką naujo, nors spinta ir taip lūžta...Apsipirkinėjimas net pigiuose rūbuose gali tapti priklausomybe ir tai tikrai buvo tapę mano priklausomybe. Praėjus 40 dienų tikrai galiu teigti, kad supratau, jog tikrai man per akis pakanka to, ką turiu. Man tikrai nereikia pastoviai papildyti savo spintos, kad jausčiausi geresnė, gražesnė, įdomesnė ar kažkokia kitokia -esnė! Arba tam, kad išgirsčiau kitų pasakymą, kažką panašaus į - ,,ooo! Kaip tu gražiai šiandien atrodai! Nejau čia nauja(s)....?" Ar tokiems dalykams tikrai reikia naujų žaisliukų - drabužių?? NE!!...
Nors 40 dienų nieko nepirkau ir toliau išgirsdavau komplimentų ir tie komplimentai būdavo net dažnesni ir daug brangesni... Kodėl? Gal dėl to, kad aš pati išmokau pasidžiaugti savimi ir tuo, ką turiu? Taip pat, gal nebegalvojau tiek daug apie tai, ką kiti pasakys, bet daugiau mėgavausi tuo procesu, kai iš to, ką turi išrandi net pačią save stebinančių derinių...Tai buvo kūryba, tai buvo procesas, tai buvo daug įdomiau, nei įsigyti kažką naujo ir pamiršti, tai kas sena. Tos 40 dienų mane džiugino! Be gaaalo džiugindavo ir jūsų komentarai - Ačiū visoms, kurios buvote su manimi ir mane palaikėte, gyrėte, tai mane nuolat įkvėpdavo nesustoti. Ypač Gerdutei, kuri beveik kasdien mane palaikė - ATM ;))
Taip pat, kai pradėjau tą 40 dienų buvau įsitikinusi, kad po jų tiesiog pulsiu vėl apsipirkinėti ir be galo pasiilgsiu praduotuvių...Kažkaip nežinau - yra dalykų, kuriuos jau seniai noriu įsigyti ir kada nors juos įsigysu (lietpaltis, didelė odinė rankine, į kurią tilptų mano mokinių sasiuviniai ir A4 lapai, basutės ir kokios ryškios spalvos megztukas - overall 4 items) BET kažkaip visiškai nėra noro pulti... Tikrai nebėgiosiu specialiai po parduotuves ir neieškosiu šių dalykų, jei kada pasitaikys proga - turėsiu laiko - užeisiu, bet galiu ir be jų išgyventi.
Dabar daug labiau manyje kyla kitas noras. Sakyčiau nelabai man įprastas noras - atiduoti, išdalinti, pasidalinti savo rūbais su kitais. Su savo draugais, o jei draugai nenorės su labdaros organizacijomis. Tikrai, turiu kuo dalintis, tai kodėl man viską laikyti sau? Vienas iš nuostabiųjų LCC dėstytojų - Steve Dintaman, per paskutiniąją Moral Philosophy paskaitą kalbėjo apie Generisty & Scarcity - nuostabi kalba! Bet vieni žodžiai, kurie man ypač įstrigo, ir kuriuos jis jau buvo pakartojęs keletą kartų buvo - "we can never feel the true joy of generosity until we give out something freely" Man tikrai nebuvo taip, kad tik išgirdusi šiuos žodžius aš pagalvojau - ,,nu ką, reikia pamėginti pajausti tą joy of generosity ir kažką kažkam atiduoti. Ne, ta idėja jau senai manyje kirbeno, bet dabar ji jau ypač stipri. Gi, man tikrai nereikia tiek kiek turiu...Tuo labiau, kai labai didelės dalies beveik nenešioju. Man pačiai bus lengviau.
Kitas atradimas buvo, kad man tikrai reikia išmokti stipriau pasitikėti ir neabejoti Dievu - jis tikrai mus aprūpina viskuo, ko mums reikia. Aš žinojau, kad Biblijoje sako, kad mūsų Tėvelis juk žino, ko mums reikia ir mums viskas bus duota, bet aš vis galvodavau, kad tokie kasdieniniai ir materialūs dalykai, kaip rūbai, daiktai ir pan., į tą aprūpinimą neįneina. Tačiau, gavau puikią pamoką - per šį pasninko laiką, man 2 žmonės visiškai netikėtai atidavė puikiausių drabužių. Nei aš prašiau, nei aš pirkau, bet gavau drabužių. Man tai kažkas neįtikėtino. Galėtumėt sakyti: ,,Atsitiktinumas!" Bet kodėl man tai padarė žmonės iš kurių mažiausiai to tikėjausi? Kodėl tokie, iš kurių nieko nebuvau gavusi prieš tai? Tvirtai tikiu, kad Dievas veikė per Juos, jiems patiems to nesuprantant. Biblijoje, Evangelijoje pagal Matą 6,28-34 gi sako: Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, 29 bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų.30 Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? 31 Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ arba: ‘Ką gersime?’ arba: ‘Kuo vilkėsime?’ 32 Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
Galiausiai, po visko galvoju: ,,Ką čia naujo reikės sugalvoti?"Buvo visai smagu taip paįvairinti savo gyvenimėlį. Gal reikės pamėginti išgyventi be tam tikrų dalykų? Nežinau...Laukiu JŪSŲ idėjų ;)) Kokį naują eksperimentą galėčiau pradėti?
O prieš galutinai viską pabaigiant dar grįškime į trečiadienį ir ketvirtadienį:
36 diena (trečiadienis)
Outfit items:
- Bliuskutė. - Centrinis piece- Iš Second Hand'o 6lt (2 kartą)
- Liemenė. Stradivarius ~ 40lt (5)
- Diržas. (Armani) iš Second Hand'o 30lt (6)
- Džinsai. Bershka ~130 Lt (11)
- Batai. Žygio batai, 40-80lt (8)
- Auskariukai. Parsivežti iš kelionės į Alandų salas, kainos neprisimenu (1)
37 diena (ketvirtadienis)
Outfit items:
- Suknelė. -Centrinis piece- Kretingos Second hand'as ~ 10lt (3 kartą)
- Megztukas. Reserved, ~40-50lt (9)
- Batai. Žygio batai, 40-80lt (9)
- Diržas. Mamytės atiduotas. (1)
- Apyrankė. Mamytės dovana (1)
- Auskariukai. Neprisimenu nei iš kur, nei kiek kainavo (3)
Tai tiek, kada kitą kartą darysiu suvestinę, kiek kartų kokį drabužį užsidėjau per šias 40 dienų.
Beje -
SU ŠV. VELYKOM!! Kristus prisikėlė!!
Švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona (1 Kor 5, 8)
